Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo! Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą...

Žodis „kùrhauzas“ yra kilęs iš vokiečių kalbos. Tai poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu (Tarptautinių žodžių žodynas). Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, 2006 m. įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą. Visai šalia Vytauto parko stovi vienas iš seniausių išlikusių medinių kurhauzų Lietuvoje. Nuo pat atidarymo 1855 m. jis skyrėsi nuo kitų panašių įstaigų. Jame nebuvo lošimų namų, banko, tačiau vyko rimtosios muzikos koncertai. Ši tradicija išliko iki...

Iš tolo ryški mineralinio vandens biuvetė ne tik puošia ūksmingą parką, bet ir kviečia atsigaivinti mineraliniu vandeniu. Tik nepamirškite su savimi atsinešti puodelio!  Ketvirtajame XX a. statyta reprezentatyvios architektūros biuvetė (iš pranc. kalbos – namelis virš šaltinio) primena, kad šiame kurorte vertingiausios yra mineralinio vandens versmės. Jau XIX a. pabaigoje šaltiniai Birštone imti dangstyti įvairiais stogeliais.  Atlaikiusi antrąjį pasaulinį karą ir kurorto pakilimus bei nuosmukius keičiantis epochoms, ši biuvetė tebėra...

Vytauto parko lankytojai išvyksta iš jo kupini ryžto gyventi sveikiau, ramiau ir laimingiau. Pasivaikščiojimas po Kneipo sodą suteikia daugiau žvalumo nei puodelis kavos, o žvilgsnis aukštyn į gražiausias Lietuvos liepas primena, kad turėtume dažniau vaikščioti pakelta galva.  Lankomiausia parko dalis – Kneipo sodas. Pagal buvusio popiežiaus gydytojo, kunigo Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją įrengti masažiniai takeliai skirti vaikščioti basomis ir atgaivinti kojas baseinėlyje su šaltu vandeniu. Apsilankiusieji tvirtina, kad energija užplūsta iškart po procedūros...

Atvykę į Birštoną būtinai įkopkite į Vytauto kalną. Įveikę laiptais 40 m aukščio šlaitą galėsite atsikvėpti puikiai sutvarkytoje aikštelėje. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama į Birštono miestelį ir Nemuno vingį. Vaizdas gražus visais metų laikais, todėl lipimas į Vytauto kalną tapo Birštono svečių ritualu. Be to, tai mėgstamiausia ir asmenukių mėgėjų, ir dailininkų vieta visame kurorte. Vytauto kalnas yra vienas iš žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Čia stovėjo medinė pilis, saugojusi Trakų kunigaikštystę nuo kryžiuočių puldinėjimų. Pirmąkart pilis...

„Vytauto Didžiojo“ paminklą iš šviesiai rausvo Ukrainos granito iškalė skulptorius Gediminas Jokūbonis, architektas Vytautas Čekanauskas. Skulptorius įgyvendino daugelio birštoniečių mintis – „grąžinti“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas.  Skulptorius Gediminas Jokūbonis nukalė Vytautą tarsi suaugusį su žirgu, taip vaizduodamas Vytautą, kaip karingą ir ryžtingą žmogų. Skulptūrai granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos. Paminklas svėrė apie trisdešimt tonų. Paminklo statybai buvo pasiūlytos kelios vietos,...

XX a. septintajame dešimtmetyje krantinė įrengta, siekiant apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji tapo svarbiausia Birštono promenada. 2 km Nemuno pakrante vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną ir Vytauto Jurgio Meškos parką.   Krantinėje įrengti suolai poilsiui ir pasimėgavimui tyla, žvelgiant į upės tėkmę. Vienas iš jų pavadintas Svajonių suoleliu. Turistai pusiau rimtai sako, kad pasivaikščiojimas ir poilsis Nemuno pakrantėje atgaivina geriau nei kelios sanatorinės procedūros. Mikroklimatas šalia krantinės taip pat ypatingas. Priklausomai nuo sezono,...

Vytauto parke prie pat Nemuno krantinės išvysite baltą vienaaukštį pastatą dideliais langais. Užeikite vidun bet kuriuo metų laiku. Aplink sūraus vandens baseiną su fontanėliais išdėlioti gultai laukia poilsiautojų. Atsigulę galite ramiai ir giliai kvėpuoti druskingu oru žiūrėdami į dangų pro stiklinį stogą arba į besikeičiančias „krioklio“ spalvas. Apsilankyti jame galima nemokamai. Medikai tvirtina, kad „Birutės“ viloje garuojantis natūralus mineralinis vanduo itin naudingas sergantiems kvėpavimo takų ligomis arba norintiems jų išvengti, teigiamai veikia odą, kurioje yra...

Pilko akmens biustas primena Birštono takais vaikščiojusį vieną žymiausių XX a. lietuvių rašytojų – Balį Sruogą. Įdomu tai, kad biusto aukštis toks pat kaip ir rašytojo ūgis – 190 cm. Jį 1997 m. sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius. Skverelyje, šalia medžiais apsupto paminklo, rengiami poezijos skaitymai, čia gali susėsti iki 20 žmonių. Kurorte rašytojas atsidūrė 1945 m. liepą, vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Išgyvenęs dvejų metų košmarą Štuthofo koncentracijos stovykloje profesorius į Birštoną atvyko praradęs sveikatą, o jo žmona...

Visai šalia Kurhauzo galite pamatyti puikų, bet mažai turistų lankomą mažosios kurorto architektūros pavyzdį – baltą, dailių klasikinių formų „Birutės“ šaltinio statinį, papuoštą kalvio darbo metaline tvorele. Šiltuoju metu laiku vanduo teka iš mitinės būtybės burnos. Ši vieta puikiai tinka asmenukių ir fotosesijų mėgėjams, nes aplink šaltinį patogu išsirikiuoti ant laiptų, o pats šaltinio statinys yra puiki dekoracija. Todėl ir šiandien galima surasti daugybę tarpukario laikų nuotraukų, kuriose šaltinio fone pozuoja elegantiškos...

„Vanduo gydo viską, vanduo daro stebuklus, profilaktika geriau nei gydymas“ – tai unikali sveikatos filosofija, kurią XIX a. sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuria vadovaujamasi Birštono kurorte. Sveikatinimas pagal Sebastianą Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Holistinis sveikatos gerinimas pagal Sebastianą Kneipą remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba.  Pagal Kneipo rekomendacijas čia įrengtas Kneipo sodas, skirtas procedūroms su...

Dainų kalnelis (medžio skulptūrų ansamblis, 1998)   Skulptūros ir jų dainos. Paskaitykim ir išgirskim: 1. P. Balsys „Išbėgo, išbėgo iš Rusnės kaimo du jauni žvejytėliai“ - 3,5 m. 2. H. Karaš „Kaimo muzikantai“ - 3,2 m. 3. S. Lampickas „Rugiapjūtės daina“ - 3,4 m. 4. A. Sakalauskas „Dainų karalius“ - 3,3 m. 5. T. Stambrauskas „Žiemkentėli rugeli, o kas tave sėjo“ - 3,6 m. 6. A. Students „Vaidila su kanklėmis“ - 4,2 m. 7. A. Teresius „Išauš aušrelė, patekės...

Birštono vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1382 m., kai Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo! Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo...

Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigotas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. 1643 m. bažnyčiai dovanotas Žydeikonių kaimas ir įpareigota laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija tapo filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. vėl įpareigota atstatyti. 1669, 1717 ir 1744 m. nurodyta filija. 1782 m. bažnyčios vietoje stovėjo kryžius. 1787 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Lėšų skyrė Prienų seniūnas K. Sapiega. 1795 m. atkurta parapija. XVIII a. Birštone buvo parapinė mokykla. 1900 m....

Buvusios klebonijos pastate įrengtas Sakralinis muziejus kasmet sulaukia vis daugiau piligrimų ir pavienių lankytojų. Ar dėl puikios meno vertybių ekspozicijos, ar dėl nuoširdaus dėmesio kiekvienam lankytojui pabuvojusieji čia vizitą pavadino „tikru poilsiu sielai ir minčių atgaiva“. Legendinis lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius pareiškė, kad šis muziejus skirtas meilei. Dabartinio muziejaus pastatas iš išorės atrodo kuklus medinukas su etnografiniai papuošimais. Tačiau viduje puikiai įrengtos vertingos istorinės, religinės ir meno ekspozicijos. Nuo 1956 m. čia...

Natūralaus, tikro, neprisotinto angliarūgšte (negazuoto) mineralinio vandens „Versmė“ nemokamai galima paragauti sanatorijos „Versmė“ biuvetėje. Sudėtis: natrio-kalcio chloridinis vanduo. Bendra mineralizacija: 3,5-5,5 g/dm3. Tiesą sakant, vietiniai šios biuvetės biuvete nevadina. Tai – „Versminė“, nes joje teka vanduo iš 270 m gylio „Versmės“ gręžinio. Pilkas mūrinis pastatas, kurio vidus gausiai papuoštas marmuru, žalvario dekoro elementais, o langų stiklai – vitražais, pastatytas 1975 m. kartu su visu sanatorijos „Versmė“...

Medinės vilos pastate įrengtą muziejų pamėgo ir Birštono poilsiautojai, ir iš toliau atvykstantys turistai. Čia per pusvalandį galima sužinoti įdomiausius faktus apie kurorto istoriją ir pamatyti nemažai vertingų istorinių, meno ir technikos eksponatų. Be to, muziejaus lankymas nemokamas, nebent užsisakytumėte ekskursiją ar edukaciją programą, jis veikia šešias dienas per savaitę. Pirmiausia, dėmesio vertas muziejaus pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. 1933 m. šią romantinę vilą su bokšteliais ir ornamentuotais balkonais pastatydino girininkas Antanas Katelė. Iki antrojo...