Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigotas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. 1643 m. bažnyčiai dovanotas Žydeikonių kaimas ir įpareigota laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija tapo filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. vėl įpareigota atstatyti. 1669, 1717 ir 1744 m. nurodyta filija. 1782 m. bažnyčios vietoje stovėjo kryžius. 1787 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Lėšų skyrė Prienų seniūnas K. Sapiega. 1795 m. atkurta parapija. XVIII a. Birštone buvo parapinė mokykla.

1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (archit. Vaclovas Michnevičius). Klebonas Jonas Karvelis su parapijiečiais 1900–1909 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo architektas Edmundas Frykas. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

Pas kleboną Joną Jonį 1956 m. apsigyveno iš įkalinimo Mordvijoje grįžęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. Birštonas tapo Kaišiadorių vyskupijos būstine. 1957 m. klebonijoje vyskupas T. Matulionis konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Po to klebonas J. Jonys buvo suimtas ir ištremtas 4 metams į Mordviją. 1958 m. į Šeduvą ištremtas ir vyskupas Teofilius Matulionis.

Grakšti neogotikinė raudonų plytų bažnyčia puošia Birštoną nuo XX a. pradžios. Nedidelė, harmoningų formų šventovė – autoritetingiausio to meto bažnyčių arhitekto Vaclovo Michnevičiaus kūrinys. Remiantis istoriniais šaltiniais, tai jau ketvirtoji bažnyčia Birštone. 

Pirmoji Birštono bažnyčia, tikėtina, stovėjo jau 1529 m., bet sunyko, nes rezidencijos valdytojai nebuvo uolūs katalikai. Kai Birštonas atiteko pamaldiems vengrų kilmės didikams Kasparui Horvatui ir jo žmonai Kotrynai Užali, 1609 m. karalius Zigmantas Vaza pasirašė fundaciją naujos bažnyčios statybai. 1655 m. karų su rusais ir švedais metu ji buvo suniokota. Trečioji, šv. apaštalo Tado bažnyčia iškilo tik 1787 m. dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje. Ji tarnavo iki XIX a. pabaigos. 1899 čia atvykęs klebonauti kunigas Albertas Urbša ėmėsi naujos bažnyčios projekto. Buvo įkurtas statytojų komitetas, renkamos aukos bažnyčios statybai, organizuojami labdaros koncertai poilsiautojams. Jam mirus 1904 m. statybas perėmė kunigas Jonas Karvelis. Statybos įgavo pagreitį specialiai joms pastačius plytų fabriką Birštone. Galiausiai 1909 m. bažnyčia pašventinta ir jai suteiktas Šv. Antano Paduviečio titulas.

Šventovės interjeras papuoštas vieno iš garsiausių to meto meistrų Adomo Karaliaus sukurtais mediniais altoriais, o kairėje navoje galite išvysti šv. Juozapo paveikslą, puošusį senąją medinę bažnytėlę XVII-XVIII a. Paveikslus tapė Nikodemas Silvanavičius, du jo kūrinai restauruoti ir saugomi Birštono sakraliniame muziejuje. Įspūdingus vitražus su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių atvaizdais Lietuvos krikšto 600-ųjų metų jubiliejui sukūrė Vytautas Švarlys ir Andrius Giedrimas 1987 m. Įdomu tai, kad jie turėjo dirbti slapčia garažuose, kad sovietų valdžia nesužinotų apie šiuos kūrinius.

Patogu atvykti automobiliu, jį galima pastatyti aikštelėje šalia, bažnyčia lengvai pasiekiama pėsčiomis ar dviračiu iš bet kurios Birštono vietos.

Šv. Mišios aukojamos sekmadienį 10:00 ir 12:00 val.

Šiokiadieniais, išskyrus pirmadienį, šv. Mišios aukojamos 18:00 val.