apie
2024 m. vasario 17 d. – kovo 15 d. Birštono Kurhauzo galerijoje (B. Sruogos g. 2) eksponuojama Kristinos Čivilytės paroda „Gyvastis. Amuletai“.
Parodos pirmoje dalyje „Gyvastis“ pristatoma paveikslų kolekcija, specialia technologija, naudojant vašką ant drobės, natūralias medžiagas. Meno keliu susieju praeitį ir dabartį, šaknis ir civilizaciją, saulę ir muziką, medžių ritmus ir žmonių visuomenės gyvenimą. Svarbūs ritmai, dinamika, atsikartojimai, ciklai, nuolatinis judėjimas. Kyla mintys apie sistemas, ryšius, gamtos poveikį žmogaus jausenai ir jo vaizduotei. Juk ir šiuolaikiniame pasaulyje vienos sistemos įtakoja kitas, yra susijusios. Nėra griežtų ribų tarp gyvūnų ir augalų, gyvosios ir negyvosios gamtos. Žmogus yra tik biocentrinės sistemos dalis, bet ne valdovas. Tai ekologinis mąstymas, kurio centras – gyvybė apskritai. Gyvybės ratas, ritmai, išnyrantys iš tamsos į šviesą. Mūsų aplinka sudaryta iš dalelių. Tai ypač svarbu šių laikų pasaulėvaizdyje, kai ieškoma kažko pastovaus ir amžino.
Kitoje salėje yra antroji parodos dalis – „Amuletai“.
Amuletas (lot. amuletum – tai, kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio.
Parodoje keliu egzistencinius klausimus: kas yra tikrovė, koks yra pasaulis, kuriame gyvename, ar mes tik marionetės gyvenimo teatre, ar realybę kuriame patys, o gal tai paralelinių realybių tinklas, egzistuojančios įvairios realybės? Per metaforinius senovės amuletų simbolius, miško vaizdinius ieškau atsakymo: kas yra tikra? Paveiksluose iškyla senieji simboliai, archetipai, pirminiai elementai, natūralios gamtinės medžiagos – tai grįžimas prie šaknų, galintis padėti rasti kelią į gyvą tikrovę. Grįžimas į natūralią gamtą yra atskaitos taškas, atskiriant tikrovę nuo iliuzinio pasaulio. Nors kartais ieškojimai primena klaidžiojimą miške. Paslaptingai sklindanti šviesa paveiksluose pabrėžia realybės sąlygiškumą. O gal ir pati realybė – kaip sapnas, irgi mūsų vaizduotės svajonė? Per meną, žvelgiant į kūrinius šioje parodoje provokuoju susimąstyti: kas yra už matomos realybės?...
Kristina Čivilytė (g. 1977, Kaunas) – tapytoja. 2021 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2013 m. dalyvauja parodinėje veikloje, meno pleneruose, surengė virš 26 personalinių parodų ir dalyvavo virš 35 jungtinių parodų. 2018 m. lapkritį dalyvavo tarptautiniame menininkų simpoziume Pilanyje, Indijoje, 2019 m. - jungtinėje parodoje Atėnuose, Graikijoje, 2022 m. rugsėjį – tarptautinėje akvarelės bienalėje „Baltijos tiltai“. Nuo 2021 m. LDS tapybos sekcijos narė.
Paveikslus galima įsigyti, teirautis el. paštu [email protected], www.krisart.lt
