„Vytauto Didžiojo“ paminklą iš šviesiai rausvo Ukrainos granito iškalė skulptorius Gediminas Jokūbonis, architektas Vytautas Čekanauskas. Skulptorius įgyvendino daugelio birštoniečių mintis – „grąžinti“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas.  Skulptorius Gediminas Jokūbonis nukalė Vytautą tarsi suaugusį su žirgu, taip vaizduodamas Vytautą, kaip karingą ir ryžtingą žmogų. Skulptūrai granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos. Paminklas svėrė apie trisdešimt tonų. Paminklo statybai buvo pasiūlytos kelios vietos,...

XX a. septintajame dešimtmetyje krantinė įrengta, siekiant apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji tapo svarbiausia Birštono promenada. 2 km Nemuno pakrante vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną ir Vytauto Jurgio Meškos parką.   Krantinėje įrengti suolai poilsiui ir pasimėgavimui tyla, žvelgiant į upės tėkmę. Vienas iš jų pavadintas Svajonių suoleliu. Turistai pusiau rimtai sako, kad pasivaikščiojimas ir poilsis Nemuno pakrantėje atgaivina geriau nei kelios sanatorinės procedūros. Mikroklimatas šalia krantinės taip pat ypatingas. Priklausomai nuo sezono,...

Itin plačiai išsikerojusi pušis Vasaros estradoje, pačiame Vytauto Jurgio Meškos parko pakraštyje, ant Nemuno kranto, žaliuoja jau daugiau nei šimtą metų – tai seniausia Vytauto Jurgio Meškos parko pušis. Tikėtina, kad dauguma kitų senesnių parko pušų yra sudygusios iš jos sėklų, todėl birštoniečiai kartais ją švelniai vadina pušų mama. Savivaldybė paskelbė ją saugotinu objektu, vietinės reikšmės gamtos paminklu. Jei šakotoji galėtų prabilti, šios jos paslaptys taip pat taptų saugotinomis. Juk po ja daugybę metų...

Išeinant iš Žvėrinčiaus miško, posukyje ties Nemuno upe, Jūsų lauks apžvalgos vieta ir gamtos stebėjimo žiūronai, kurie leis pamatyti gamtos gyvenimą iš arčiau, o šalia jų esanti gamta atvers puikų vaizdą saulėlydžiui.

Šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas dar visai neseniai buvo vienas iš didžiausių turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Keliautojai greta nuvirtusio Žvėrinčiaus (Vytauto) ąžuolo gali pamatyti neįprastai atrodančios apykaklinės formos pušį.

Šiltuoju metų laiku - šių tvenkinių krantai tampa aktyvaus laisvalaikio ir grožėjimosi gamta zona. Rekomenduojame saulę palydėti prisėdus ant tvenkinių tiltelių.

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo! Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą...

Vytauto parko lankytojai išvyksta iš jo kupini ryžto gyventi sveikiau, ramiau ir laimingiau. Pasivaikščiojimas po Kneipo sodą suteikia daugiau žvalumo nei puodelis kavos, o žvilgsnis aukštyn į gražiausias Lietuvos liepas primena, kad turėtume dažniau vaikščioti pakelta galva.  Lankomiausia parko dalis – Kneipo sodas. Pagal buvusio popiežiaus gydytojo, kunigo Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją įrengti masažiniai takeliai skirti vaikščioti basomis ir atgaivinti kojas baseinėlyje su šaltu vandeniu. Apsilankiusieji tvirtina, kad energija užplūsta iškart po procedūros...