Atgal

Siponių atodanga

atodanga

Geologinis gamtos paveldo objektas. Atodanga atsivėrusi Nemuno upės slėnio dešiniajame šlaite, Siponių kaime, Trakelių miške. Siponių atodangos aukštis yra apie 35 m., ilgis - 600 m. įdomu tai, kad tikslūs skaičiai neturi prasmės, nes už kelių metrų į šoną sluoksnių gylis ir storis keičiasi. Tai kvartero periodo nuogulų ypatybė. Atodangos uolienos: moreninis priemolis, smėlis, žvirgždas ir gargždas, molis. 

Siponių atodangos viršaus (t.y. terasos paviršiaus) absoliutus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +80 ir +78 m, o Nemuno vandens lygis svyruoja ties +49 m aukščiu. Pjūvio vietoje atodangos santykinis aukštis yra apie 30 m. Kadangi atodanga sudaryta iš palyginti birių nuogulų, tai dėl erozijos, nuobirų ir nuošliaužų susidarymo jos paviršius ir aukštis pastoviai kinta (kelių metrų ribose). Siponių atodanga, skirtingai nuo kitų Didžiųjų Nemuno kilpų atodangų, savo pjūviu reprezentuoja:

- Beveik ištisai (80-90%) iš moreninio (ledyninio) priemolio sudarytą aukštą Nemuno krantą.
- Atodangos pjūvį sudaro dviejų Europos apledėjimų suklostyti sluoksniai. 
- Apatinėje atodangos dalyje (I – II sluoksniai) matomos priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo nuogulos, pasižyminčios išskirtinai dideliu devono amžiaus dolomito kiekiu tarp žvirgždo ir gargždo nuotrupų, kas liudija ledyno atslinkimą iš šiaurės, per devono uolienų paplitimo arealą Šiaurės Lietuvoje. Moreninio priemolio rausvas atspalvis ir susmėlėjimas liudija dūlėjimo procesus buvusio paskutiniojo (Merkinės) tarpledynmečio metu.
- Atodangos viduriniojoje dalyje (III – XII sluoksniai) turime paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo bent trijų jo stadijų paliktus sluoksnius, pasižyminčius mažesniu devono dolomito nuotrupų kiekiu, bet didesniu (tačiau nevienodu) kristalinių uolienų, įvairių klinčių nuotrupų kiekiu, liudijančiu ledynų atslinkimą iš šiaurės vakarų.
- Viršutinė atodangos dalis (XIII – XIV sluoksniai) rodo Nemuno slėnio fliuvioglacialinės viršutinės terasos smėlingą pjūvį.

Geologiniu gamtos paminklu atodanga paskelbta 1997 m.


Pagal habil. dr., prof. Valentino Baltrūno medžiagą.

Atgal