Nuorodos
apie
Labas, aš Ieva Jūra. Tavo gyvenimo fotografė.
Gyvenimą matau savaip, o fotografija – mano matymo atspindys.
Ieva Jūra. Draugai.
„Ieva yra žmogus, kuris manęs neišdavė. Ir tuo viskas pasakyta. Mūsų pažintis prasidėjo nuo beprotiškos 100 koncertų turo idėjos ir tuo metu tikrai netikėjau, kad ši nepažįstama mergina ne tik, kad nepaliks manęs visame šiame avantiuristiškame projekte, bet dar ir taps viena artimiausių sielų tolimesniame gyvenime. Taip 100 koncertų virto 1000 ir daugiau. 1000 pokalbių, 1000 nuotraukų, 1000 nesusitikimų ir 1000 susitikimų. Ne veltui tu esi fotografė. Manau, geras fotografas yra žmogus kuris moka klausyti, matyti ir jausti. Tu tą sugebi nepriekaištingai”, – draugas Vidas Bareikis
„Ieva man yra gražiausia pasaulio vaza. Mes taip dažnai džiaugiamės gražiausiais žiedais, visai pamiršę, kad svarbiausia žydėjimo priežastis yra vanduo ir vaza, kurioje žiedai skleidžiasi, maitinasi ir auga. Tiek daug gražiausių gyvenimo akimirkų nepastebim, o užfiksuotuose kartais pamirštam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse. Ieva labai gražiai mato ir taip dažnai grožyje tampa nematoma, už objektyvo, tačiau visi priešais ją IMA IR PRAŽYSTA”, – draugė Ieva Krivickaitė
„Ievos fotografijas pažinau per santykį su vidine Ievos jūra ir jaučiu, kad norint pažinti jos fiksuojamas akimirkas ir estetiką, užtenka pažvelgti į tą atsiveriančią vidinę gelmę, į Ievos įgimtą nuogumą žodžiuose ir darbuose. Ryškiausiai Ievą matau jūros pavidalu. Tik ne tą atšiaurią. Ievos jūra be vėjo. Rami gelmė, į kurią įbridus žinai, kad gilu, bet gilumas ne gąsdina, jis apkabina ir glosto. Ši jūra yra švelni viskam, ką mato. Švelniai pagauna, išmyluoja, užfiksuoja širdimi ir paleidžia gyventi. Ir kokia dovana, kad tuos Jūros širdies užfiksuotus objektus mes irgi galime matyti ir išjausti savosiomis. Iš širdies į širdį!”, – draugė Gabrielė Černiauskaitė
APIE PARODĄ:
Vienišo švelnumo
Čia nėra vieno darbo, kuris yra pagrindinis. Čia nėra vieno darbo, kuris labiausiai patinka. Čia yra daug tikrumo – užkulisinio, šventinio, kasdienio, pilno laimės, meilės, liūdesio ar vargo.
„Vienišo švelnumo” yra apie pažeidžiamumą ir intymumą, vienatvės ir švelnumo sąveiką bei jos grožį slypintį mūsų kasdienybėje. Čia aprėpiamas visas emocijų spektras – nuo ramaus susimąstymo iki kurtinančio džiaugsmo. Tai tarsi tyli žmogaus poema žmogui, sukelianti empatijos ir supratimo jausmą nuotraukose esančioms figūroms ir kviečianti užmegzti ryšį su jomis.
Mano objektyve vienatvė virsta prieglobsčiu, kurioje ramių apmąstymų akimirkos prisijaukinamos, o ne jų bijoma. Kviečiu atrasti momentus, kuriuose slypi grožis ir švelnumas ir prisiminti, kad net vienišiausiomis akimirkomis nesame iš tiesų vieniši.
