Senieji Lietuvos kurortai. Birštonas

Viziją, kad Birštonas turi tapti garsus išskirtinai kaip sveikatingumo kurortas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, palaikė ir Raudonojo Kryžiaus organizacija, ir paskirtasis kurorto administratorius daktaras Jurgis Venckūnas.
Buvo siūloma kurortą perplanuoti Vokietijos kurortų pavyzdžiu – vietovę suskirstant funkcinėmis zonomis. Sveikatingumo veiklas ir apgyvendinimą buvo planuota sujungti į vientisą, uždarą gydyklų miestelį, kad kurortas galėtų veikti ištisus metus. 
Iki XX a. ketvirto dešimtmečio pradžios Birštone dažniausiai lankydavosi nukentėjusieji nuo Pirmojo pasaulinio karo ir sergantieji sunkiomis ligomis. Šiam tikslui vietovėje buvo steigiamos naujos gydyklos, sanatorijos, išnaudojami gamtiniai ištekliai, jiems pritaikomi įrengimai – biuvetės ir šaltinių būdelės.
Dėl gan kompaktiškos gydyklų teritorijos istorinėje Birštono dalyje statyti daugiausia viešbučiai ir gyvenamieji namai. Nors šioje kurorto dalyje vilų, palyginti su Palanga, buvo vos kelios, tačiau jų architektūroje galima užčiuopti tipinių tarpukario epochai bruožų ir gan retais atvejais regiono istorinę praeitį menančių formų. 

Kūrybinė komanda: Viltė Migonytė-Petrulienė, Gediminas Šulcas, Dalia Vyskupaitytė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.