Vietos, kurios gydo kūną ir grąžina jaunystę: čia atvyksta žmonės, kuriems nepavykdavo pasveikti kitur

2020/05/12 Naujienos

Didelis darbo krūvis, stresas, įvairios problemos – dalykai, kurių neįmanoma atsieti nuo šiuolaikinės kasdienybės.

Vis tik, norint atsigauti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, nereikia keliauti toli – užtenka pasidairyti į visai šalia esančius kurortus. Tad, šiandien ir kviečiame susipažinti su Lietuvos vietovėmis, į kurias tūkstančiai žmonių, norinčių atgauti jėgas, plūsta jau šimtus metų.

Galima ir pasveikti, ir atjaunėti
Nedidelis, tačiau dar XIX a. viduryje įkurtas kurortas – Birštonas – nuo seno traukė net šalies valdovus. Tiesa, ne pailsėti, o papramogauti. Anksčiau čia medžiojo pats Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, šiandien – atvyksta žmonės, norintys atgauti jėgas. Nenuostabu, mat kurorte apstu natūralių gamtos šaltinių, kuriais galima išgydyti įvairias ligas.
Štai, pavyzdžiui, biuvetėje prie sanatorijos „Versmė“, vietinių vadinama „Versmine“ – vanduo teka iš 270 metrų gylio gręžinio. Pilkas mūrinis pastatas, kurio vidus gausiai puoštas marmuru, žalvario dekoro elementais, o langai – vitražais, pastatytas kartu su sanatorijos „Versmė“ kompleksu. Tai yra ypatinga vieta – „Versminės“ vanduo padeda gydyti įvairias virškinimo ligas – stiklinė šilto mineralinio vandens, geriama tarp maitinimų, padeda pacientams, kenčiantiems nuo per didelio skrandžio rūgštingumo. Tuo tarpu, vėsus mineralinis vanduo gelbėja pacientus, sergančius lėtiniu gastritu, jei yra geriamas 10–15 min. prieš valgį. Tiesa, vanduo čia – itin druskingas, tad biuvetėje tiekiamas atskiestas geriamuoju vandeniu.

Lankytojai jėgas atgauti gali ir akį traukiančioje, Geltonojoje biuvetėje. Tai – iš tolo matoma, ryški „Tulpės“ sanatorijos mineralinio vandens biuvetė, kuri yra tikra Vytauto parko puošmena. Vietiniai lankytojus moko ir ragina ragaujant vandenį neskubėti – tokį patį skonį beveik prieš šimtmetį jautė ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ir kiti garsūs Lietuvos žmonės.
Mineraliniu vandeniu atsigaivinę biuvetėse, lankytojai gali pasimėgauti kita terapija – jiems tereikia nukeliauti į šalia Vytauto parko esantį Kneipo sodą. Tai – Sebastiano Kneipo – kunigo, dominikonų vienuolio iš Bavarijos – vardu pavadinta vieta. Jis XIX a. sukūrė gydymo filosofiją, paremtą penkiais aspektais: vandens, judėjimo, vaistažolių, harmonijos terapija ir sveika mityba. Ši metodika pačiam kunigui padėjo pasveikti nuo tuberkuliozės ir tapti asmeniniu popiežiaus gydytoju.

Kneipo sode galima išbandyti 3 procedūras. Pirmoji, kuria rekomenduojama pradėti dieną, yra Kneipo kava. Šios procedūros metu sušaldomas rankose esantis kapiliarinis kraujas, kuris, patekęs į bendrą kraujotaką, aktyvina imuninius procesus. Taip pat sode yra įrengti masažiniai takeliai – pradėti reikėtų nuo švelnaus smėlio, tada – žingsniuoti akmenėliais, kankorėžiais. Galiausiai po šio gamtos suteikti pėdų masažo, veikiančio visą organizmą, rekomenduojama atsivėsinti baseinėlyje procedūroje „Gandro žingsniu“. Tiesa, pasak S. Kneipo, vandens procedūros turėtų būti saikingos, tada reikėtų žingsniuoti taip, kad pėdos pernelyg neatšaltų. Iškart po šios procedūros pėdas reikėtų sušildyti, pamankštinti ir apsimauti šiltas kojines.
Jei apsilankysite Birštono centriniame parke, nepamirškite pabūti prie mineralinio vandens garinimo statinio „Druskupis“ – vienintelės vietos Lietuvoje, kur šiltuoju metu atvirame ore galima išmėginti „jūros oro“ inhaliacijas. Šis statinys, sukurtas iš laukinių vaismedžių šakelių, vakarais jaukiai apšviečiamas, tad geresnę vietą atsipalaidavimui karštą vasaros dieną surasti – sunku.
Sveikatos specialistai tvirtina, kad smulkūs druskingo vandens lašeliai, sklindantys net 50–80 metrų spinduliu aplink „Druskupį“, padeda pasveikti nuo kvėpavimo ligų ar jų išvengti. Be to, tai – vieta, kurioje galima atjaunėti, mat vandens lašeliai lygina ir skaistina odą. Tuo tarpu, šviesos terapija padeda atsipalaiduoti, nurimti.

Sveikata ir grožis – iš gamtos
Seniausias Lietuvos kurortas – Druskininkai – savo gydomaisiais mineralinio vandens šaltiniais garsėja jau kelis šimtmečius. Vienas žymiausių šaltinių vadinamas Grožio, kurio vanduo naudojamas ir Druskininkų gydykloje. Šaltiniui pavadinimas parinktas neatsitiktinai – sakoma, kad tai yra tikras jaunystės eliksyras.
Grožio šaltinį puošia arką primenančių dviejų rankomis susikibusių nimfų skulptūra. Vieni, susižavėję dailia skulptūra, puola prie jos fotografuotis, kiti – ragauti sūriausią kurorto vandenį. Tačiau gerti jo negalima – tik prausti odą.

Ši vieta apipinta ir sena legenda, vis dar netylančia druskininkiečių lūpose. Pasak jos, kadaise Druskininkuose medžiojo kunigaikštis, o po sėkmingos medžioklės buvo priimta dievams atsidėkoti paaukojant sakalą. Tad kunigaikštis sakalą pašovė, tačiau jis įkrito į Nemuną. Valdovas panėrė į upę, norėdamas ištraukti sakalą, tačiau dingo Nemuno vandenyse. Dvariškiai ir ant kranto stovėjusi kunigaikštienė pamanė, kad valdovas nuskendo. Kunigaikštienė puolė verkti, tačiau netrukus kunigaikštis laimingai pasiekė krantą, nešinas strėle pervertu sakalu. Šiandien, kur krito raudančios kunigaikštienės ašaros, ėmė trykšti sūrieji šaltiniai.
Nors kai kurie šią legendą laiko tik pasaka, specialistai negali paneigti ypatingų kurorte trykštančio vandens savybių. Pasak jų, iš 300 metrų gylio šaltinio išgaunamas vanduo ne tik skaistina, jaunina odą, bet ir padeda kovoti su įvairiomis odos ligomis – net žvyneline.
Kurortas garsus ir Karolio Dineikos parku, kurio veiklos užuomazgos siekia tarpukarį – dabartinio parko vietoje, 6 hektarų ploto pušyne buvo įkurtas gydytojos Eugenijos Levickos saulės, oro ir mankštos procedūrų parkas, kurį sudarė du atviri maudymosi baseinai suaugusiems, vienas – vaikams, du lauko soliariumai, keletas gimnastikos ir sporto aikštelių. Šis parkas buvo ir vienas pirmųjų nudistų parkų Europoje. Čia žmonės mankštinosi be drabužių, kad taptų sveikesni saulėje ir grūdintųsi vėjyje.
Pačiuose Druskininkuose šis parkas sulaukė didelio pasisekimo – sezono metu jame apsilankydavo apie tris tūkstančius žmonių. Vis dėlto, po Antrojo pasaulinio karo parkas buvo apleistas.

Parką atkūrė Karolis Dineika  – jo iniciatyva įrengtas gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parkas buvo atgaivintas 2015 metais. Šiandien nuostabios gamtos kampelyje puikiai dera lakoniški, natūralumu dvelkiantys statiniai, sporto ir poilsio erdvės – galima išbandyti ir maudynes po Ratnyčėlės kaskadomis. Parke tęsiamos gydymo oru, vandeniu bei saule tradicijos ir kviečiama išbandyti unikaliąsias senąsias procedūras: pasivaikščiojimą dozuotais vaikščiojimo takais, maudymąsi kaskadinėse maudyklėse ir pirtyje, mėgavimąsi jonoterapija, saule ir ramybe terasose, pėdų masažu akupresūros baseine.
K. Dineikos sveikatingumo parkas pritaikytas visų amžiaus grupių bei įvairių poreikių asmenims – jame įrengtos ir sūpynės, skirtos judėjimo negalią turintiems žmonėms.


Darnaus turizmo projektas „Kurortų paveldas išmaniai“ kviečia pamatyti bei pažinti Lietuvos kurortus, stebinančius ne tik įdomias istorijas pasakojančiais objektais, bet ir gamtos stebuklais. Su kurortais susipažink čia: https://www.lietuvoskurortai.lt.