Pagerbtas Nemuno krašto žmogaus Jono Kazlausko atminimas: kalbininko tėviškės prieglobstyje – Matiešionyse – pristatytas naujasis jo vardo premijos laureatas

2018/08/07

Jis pralaužė ledus lietuvių kalbotyroje, pasukdamas ją modernesne kryptimi. (Just. Marcinkevičius).

Rugpjūčio 1-ąją Matiešionių kraštas šventė ypatingą šventę – Baltistikos ąžuolu vadinamo profesoriaus, mūsų krašto kalbininko Jono Kazlausko 88-ąsias gimimo metines bei Jono Kazlausko premijos įteikimo šventę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Gimtajame kalbininko kieme susirinkę žmonės pagerbė iškilaus kraštiečio šviesų atminimą bei lietuvių kalbos svarbą.
Šių metų rugpjūčio 1-ąją kalbininkui, baltistui Jonui Kazlauskui būtų sukakę 88-eri. Paminėti garbingą jubiliejų ir įteikti jo vardo premiją į Kazlauskų sodybą Matiešionių kaime atvyko kalbininkui artimi žmonės, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros atstovai, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, LR Seimo narys Andrius Palionis, nemažai aplinkinių kaimų gyventojų bei tie, kuriems brangus profesoriaus atminimas.
Šventės pradžioje iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė ir sugiedotas Lietuvos himnas. Apie Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros veiklą, J. Kazlausko reikšmingus darbus, premijos svarbą kalbėjo Baltistikos katedros vedėja Daiva Sinkevičiūtė: „Ši premija skiriama kas kelerius metus ir yra labai svarbi ne tik tam žmogui, kuriam skiriama. Tai svarbu mūsų kalbai, taip mes įprasminame kalbotyrą, baltistiką, parodome, kad tai prasminga, reikalinga“.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros siūlymu kalbininko Jono Kazlausko 1000 eurų vertės premijos laureatu tapo Latvijos ir Stokholmo universitetų prof. habil. dr. Pėteris Vanagas (lat. Pēteris Vanags). Prof. habil. dr. P. Vanagas yra studijavęs Latvijos ir Vilniaus universitetuose, kur įgijo baltistinį filologinį išsilavinimą, moka visas tris baltų kalbas, puikiausiai kalba lietuvių kalba ir skleidžia ją užsienyje. Yra nusipelnęs už atliktus baltų filologijos, tekstologijos ir kalbotyros istorijos tyrimus. Vilniaus universitete apsigynė daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą. J. Kazlausko vardo premiją Pėteriui Vanagui įteikė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas. Naujasis laureatas širdingai padėkojo už jo darbų ir veiklos įvertinimą, padėkojo besirūpinantiems J. Kazlausko atminimo puoselėjimu, taip pat pasidžiaugė, kad su Lietuva, ypač Vilniumi, jį sieja ypatingas ryšys: „Vilniuje susipažino mano tėvo tėvai, mano seneliai“, – sentimentalią istoriją  prisiminė Pėteris Vanagas.
Šiais metais J. Kazlausko minėjimą rengė ir organizavo Birštono krašto muziejus. Renginio metu padėkota sodybos šeimininkams, J. Kazlausko vaikaičiui Virginijui Kazlauskui ir jo žmonai Birutei už gražiai tvarkomą sodybą ir visą aplinką. Šiame gražiame pagerbime dalyvavo ir buvusi J. Kazlausko studijų draugė iš Klaipėdos, ponia Gražina Medeikienė: „Mažesnio pažymio kaip penketas J. Kazlauskas nebuvo gavęs, niekada neriesdavo nosies ir labai gražias dainas dainuodavo“, – užplūdusiais prisiminimais pasidalijo kalbininko studijų draugė. Birštono Neįgaliųjų draugijos ansamblis atliko dainą „Upės plauks į melsvą tolį“, kurią dainavo ir visi susirinkusieji. Ją labai mėgo ir dainavo J. Kazlauskas.
Į tėvo pagerbimo renginį atvyko ir kalbininko dukra Eglė, eiles skaitė Matiešionių krašto gyventoja ir bendruomenės narė Emilija Malceva, koncertavo Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis „Nalšia“, lietuviškas dainas dovanojo Birštono meno mokyklos mokinės. Po iškilmingo minėjimo susirinkusieji buvo kviečiami prie vaišių stalo.
Nuoširdžių, kūrybingų, susitelkusių žmonių darbo dėka kalbininko gimtasis kraštas tik gražėja ir darosi patrauklus atvykusiems. Džiugu, kad čia puoselėjamos bei tęsiamos mūsų krašto bei nepaprastai turtingos lietuvių kalbos tradicijos.

Birštono savivaldybės informacija