Biuvetė prie sanatorijos „Versmė“
B. Sruogos g. 6A, 59542 Birštonas
Darbo laikas: I-VII 7.30-10.00, 12.00-14.00, 17.30-19.00
Į šią biuvetę ir į mineralinio vandens išpilstymo gamyklą yra teikiamas mineralinis vanduo iš gręžinio Vytautas-7. Gamykloje vanduo prisodrinamas angliarūkšte. Vieninetlė vieta, kur galima paragauti negazuoto mineralinio vandens „Vytautas“, yra sanatorijos „Versmė“ biuvetė.
Vytauto parkas
Tai senoji kurorto teritorija. 1874 m. kurortą nusipirkęs Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta ėmė kurti parką. Medžių alėjos sodintos taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno statinio į kitą. Alėjos turėjo savo pavadinimus - „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“. Kai kurios pavadintos tiesiog augančių medžių pavadinimais - „Eglių“, „Kaštonų“, „Liepų“, „Beržų“. Tarpukariu parką prižiūrėjo Dotnuvos sodininkai. 1926 m. parke buvo įrengtas fontanas. Alėjų sandūrose žydėjo gėlynai. Parke specialiai įrengtame paviljone kasdieną grodavo orkestras. Vytauto parko gėlynai buvo puoselėjami ir sovietmečiu. Netoli Geltonosios biuvetės tuomet žydėdavo ypatingas gėlynas, vadintas „Kalendoriumi“. Jame kasdien būdavo persodinamos gėles, kurios suformuodavo įvairiaspalvę tos dienos datą.
1986 m. parkas buvo priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. Šiuo metu parkas gerokai sunykęs. Nugriautos senosios sanatorijos ir vilos, nebėra gėlynų, fontano, o iš alėjų belikę tik likučiai.
Krantinė
Nemuno krantinės ilgis apie 2 km. Krantinė įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo, siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių. Tai inžinerinis įrenginys, kuris puikiai pritaikytas rekreacijai. Nemuno krantinė skirta pėstiesiems ir dviratininkams. Krantinė tamsiu paros metu apšviesta, pastatyti suoliukai. 
Svajonių suolelis
Atsisėskite, užsimerkite, pasvajokite ir jūsų svajonė išsipildys. 2008 m., pažymint mineralinio šaltinio „Vytautas“ atradimo 130-ias metines, Birštono TIC iniciatyva pastatytas „Svajonių suolelis“. Kadaise senojoje prieplaukoje stovėjęs „Svajonių suolelis“, kuris metams bėgant dingo ir iš krantinės, ir iš žmonių atminties.
Vitražas „Lietuva“
Jaunimo g. 4, 59206 Birštonas
Vytauto Švarlio vitražas „Lietuva“ (142 kv. m.), puošiantis Birštono Kultūros centrą yra vienas didžiausių vitražų Lietuvoje. 1980 m. sukurtas vitražas „Gintarinė Lietuvos šviesa“ dėl sovietinės ideologijos ilgą laiką buvo vadinamas „Tarybų Lietuva“. Autorius teigia, jog šiame vitraže nėra jokių tarybinių simbolių ar ženklų. Po 2001 m. atliktų restauravimo darbų vitražo pavadinimas buvo sutrumpintas ir dabar vadinasi „Lietuva“.
Vitraže pavaizduota Lietuvos istorija, pradedant LDK Mindaugo, Vytauto Didžiojo laikais, baigiant Lietuvos nepriklausomybės kovomis, meno, kultūros ir mokslo pasiekimais. Vieno dydžio plokštumoje aprėpiama didžiulė įvairiomis spalvomis nušvitusi istorinė erdvė, kuri festivalių, kitų renginių metu atgyja ir sužaižaruoja naujomis spalvomis. Vitražas įrašytas į kultūros vertybių registrą, unikalusis kodas 15340.
Centrinis miesto parkas
Centrinis miesto parkas užima 25 ha plotą. Daugumą želdinių sudaro pušys, vietomis klevai ir lapuočiai. Parke persipina takai skirti pasivaikščiojimui. Šalia parko įrengta Vasaros estrada, kurioje vyksta miesto šventės, organizuojami įvairūs renginiai. Greta auganti ilgaamžė pušis, įtraukta į saugotinų gamtos paminklų sąrašą.
 Tvenkiniai
Iš pirmojo tvenkinio, eančio arčiausiai Žvėrinčiaus miško, tarpukariu gydykloms buvo kasamas purvas. Ilgainiui susiformavo didelė dauba, todėl buvo nuspręsta kasti tvenkinį. Greta jo buvo iškasti dar du tvenkiniai, kurių vandenį nuolat atnaujina Druskupio upelis. Žemės iš kasamų tvenkinių buvo panaudotos krantinei palei Nemuno upę formuoti. Tvenkiniai priskiriami rekreacinei zonai, kurią numatoma plėtoti ir ateityje. Pirmajame ir antrajame tvenkinyje galima ir žvejyba.
Paukščių stebėjimo vieta
Nemuno salų ruože, kuris prasideda 1,4 km žemiau Prienų tilto ir tęsiasi žemyn upe 3,9 km, yra susidariusios keturios pastovios smėlio salos, kurių bendras plotas apima 2,3 ha teritoriją. Šioje atkarpoje apsistoja kelių šimtų klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių būriai, peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai bei pempės. Antroje vasaros pusėje, atsitvėrus didžiuliams smėlio ir dumblo plotams, prasideda tilvikinių paukščių migracija, kurios metu galima sutikti beveik visas Lietuvoje priskaičiuotas tilvikų rūšis. Rudenį čia susirenka didžiuliai įvairių ančių ir gulbių būriai. Tarp jų laikosi ir retos smailiauodegės, šaukštasnapės, pilkosios antys, mažosios bei giesmininkės gulbės. Įparsti tapo ir baltieji garniai. Migracijų metu galima pamatyti ir parskrendančius ar trumpam apsistojančius maitintis plėšriuosius paukščius - jūrinius erelius, juoduosius peslius, erelius žuvininkus, sakalus keleivius. Paukščius patogiausia stebėti nuo kelio Prienai-Rūdupis, esančio kairiajame Nemuno krante.
Birštono ir lankytinų vietų žemėlapį galite rasti čia... |
