Škėvonių pažintinis gamtos takas (ilgis 1,6 km)
 Vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys - „sala“ sausumoje, o atragis - sausumos iškilimas, primenentis pusiasalį. Unikalus Škėvonių gūbrys tęsiais beveik 3 km nuo restorano „Birštono seklytėlė“ link Prienų. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje - kiek daugiau kaip 400 m. Ant gūbrio keteros gausu įdomių augalų. Įsaulyje esančiuose atviruose šlaituose paplitęs melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Saulėtoje penemunės pievoje gyvena labai retos stepinių drugių rūšys: raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes), pietinis marguolis (Zygaena angelicae) ir stepinis melsvys (Polyommates coridon).
Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.
Velniabliūdžio pažintinis gamtos takas (ilgis 1,5 km)
 Skirtas susipažinti su miško ir pelkės bendrijomis, būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Juo keliauti patariama su gidu. Paslaptingiausia tako vieta - Velniabliūdis. Tai vienintelė aukštapelkė Prienų kilpoje. Aukštapelkė primena dubenį, užpildytą storu durpių sluoksniu, kuriame vanduo susikaupia lyjant ar sniegui tirpstant. Svarbiausi aukštapelkės augalai - kiminai. Šios samanos neturi šaknų. Apatinė kiminų dalis nuolat apmiršta ir grimzta gilyn. Taip per daugelį metų susidaro durpės, kurios buvo kasamos ir naudojamos purvo vonioms Birštono gydyklose. Baigus kasti prasidėjo natūralus pelkės atsikūrimo procesas. Įprasti aukštapelkės augalai - kupstiniai švyliai, pelkiniai gailiai, spanguolės, siauralapės balžuvos, saulašarės. Velniabliūdžio aukštapelkė yra gyvavedžių driežų ir paprastųjų angių prieglobstis. Čia galima pamatyti ar išgisrti geltonąją kielę, didžiąją kuolingą, rudąją devynbalsę.
|
